kriautis — 1 kriautis sf. (1) žr. 1 kriautė: 1. NdŽ, DŽ, Ms Kriautis – kame mėsą džiovina J. 2. Aukštą žmonės tur kiti, šišion „kriautį“ tikt randi prš … Dictionary of the Lithuanian Language
kriautis — 3 kriautis sf. (1) J žr. 1 kriaušis 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
kriautis — 4 ×kriaũtis sm. (2) J, O žr. kriaučius … Dictionary of the Lithuanian Language
pakriautis — 2 pãkriautis sm. (1) žr. 2 pakriautė 2: Mūsų atskardė[je] vaikai iškasė pãkriautį KlvrŽ. Užgriuvo pãkriautis i žmogų prislėgė KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
aukštas — 1 aũkštas sm. (2), aukštas (1) 1. Brš, Vdn vieta ant lubų, antlubis: Aũkštas tas pat, kas priekuliškiuose kriautis Šln. Ant aũkšto susideda mūsų ūkininkai visokius naminius daiktus Klp. Užmesk ant aũkšto klumpes Vv. Mesk pliauskas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
grautis — sub. Prk gyvenamosios trobos aukštas; lentomis grįsta pastogė, kriautis … Dictionary of the Lithuanian Language
išsekti — 2 išsèkti, išseñka (ìšseka), išsẽko (ìšsekė) intr. 1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vandens Šk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kriautys — sf. pl. rakandai, griozdai: Jau pradėjo rankioti savo kriautis, ruošiasi keltis (kraustytis) LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
kūnas — sm. (1) DŽ, (3) Als, Slnt 1. SD28, BPII151, DP577 žmogaus ar gyvulio organizmas: Išsenka žmogaus kūnas ant senatvės ir tampa kaip kriautis J. Motutė, netikėtai pajutusi kojose ir visame kūne jėgą, įbėgo į priemenę A.Vencl. Prasto darbininko kūnas … Dictionary of the Lithuanian Language